Inga Žuolytė – studentė, bikinio fitneso sportininkė, licencijuota asmeninė trenerė, drabužių dizainerė ir modeliuotoja, specializuojasi socialinių tinklų marketinge... Darbų ir pomėgių sąrašas labai ilgas ir turbūt dar būtų galima tęsti. Sportininkė nemėgsta monotonijos ir kaip pati sako yra „visiška laiko vergė“, nemoka atsipalaiduoti ir nekenčia laiko švaistymo. Jos manymu, laikas skirtas tam, kad jį planuoti. I. Žuolytė pritaria posakiui: „kuo daugiau darai – tuo daugiau ir padarai“.

1994-10-25, Vilnius.

GYVENA
Vilnius.

163 cm.

 

55 kg per varžybas.

60 kg tarp varžybų.

 

Sporto klubas: „Gym Plius“.

Treneris: Dainius Barzinskas.

 

 

 

 

2014 m. Lietuvos jaunimo kūno fitneso pirmenybėse iškovojo 7 vietą.

2016-10-16 iškovota antroji vieta Vilniaus pirmenybėse, jaunimo bikinio fitneso kategorijoje iki 23 m. Tai buvo mano aukščiausias pasiekimas varžybų scenoje – pirmoji prizinė vieta, po daugiau nei trijų metų nuoseklaus darbo.

 

1. Kokios Jūsų mėgstamiausios ir nemėgstamiausios raumenų grupės?
Man mėgstamiausios ir nemėgstamiausios raumenų grupės periodiškai keičiasi. Šiuo metu labiausiai mėgstu treniruoti nugarą ir pečius, nemėgstu treniruoti kojų ir krūtinės raumenų.

2. Kokie Jūsų mėgstamiausi ir nemėgstamiausi pratimai?
Vieni mėgstamiausių pratimų yra vertikalus traukimas link sprando ir svarmenų spaudimas nuo pečių sėdint. Nemėgstu šių pratimų: pritūpimų su štanga, svarmenų leidimas į šalis gulint, puloverio.

3. Kas turėtų dominuoti moterų treniruotėje, laisvi svoriai ar tik treniruokliai?
Kokį parinkti moteriai treniruočių inventorių yra individualu. Tai priklauso nuo žmogaus pajėgumo, treniruočių stažo, tikslų ir kitų faktorių. Norint pasiekti maksimalų rezultatą bei išnaudoti visas savo fizines galimybes – treniruočių metu reikėtų naudoti įvairius pratimus.

4. Kokius treniruočių metodus naudojate tarpvaržybiniu ir priešvaržybiniu laikotarpiu?
Tiek tarpvaržybinių, tiek priešvaržybiniu laikotarpiu naudoju įvairius treniravimosi metodus: superserijas, trigubas serijas, piramides, mažėjančio svorio serijas („drop sets“). Tarpvaržybiniu laikotarpiu daugiau naudoju superserijų ir trigubų serijų treniruočių intensyvinimo metodus.

5. Ar atliekate aerobinį krūvį?
Aerobinį krūvį atlieku – 20 minučių po kiekvienos treniruotės.

6. Kokia atskyrimo programa tarpvaržybiniu ir priešvaržybiniu laikotarpiu ir kokia trukmė pastarojo laikotarpio?
Konkrečią atskyrimo programą tam tikru periodu sunku įvardinti, nes ji keičiasi priklausomai nuo mano kūno formos. Paskutiniojo rengimosi varžyboms metu, maždaug mėnesį iki varžybų, naudojau tokią atskyrimo programą: pirmą dieną treniravau nugaros ir bicepso raumenis; antrą dieną – krūtinę ir sėdmenis; trečią dieną – pečius ir tricepsą; ketvirtą dieną – kojas; penktą dieną – ilsėjausi; šeštą dieną ciklą pradėdavau iš naujo. Pasiruošimas varžyboms prasideda, pasibaigus paskutinėms sezono varžyboms. Varžybinė dieta pradėjau likus 14-ai savaičių iki pirmųjų varžybų.

7. Tenka girdėti tokias nuomones: mažas svoris ir didelis pakartojimų skaičius arba didelis svoris ir mažas pakartojimų skaičius. Kiek reikėtų atlikti priėjimų ir pakartojimų treniruojant kūno raumenis?
Galima atlikti ir daug pakartojimų su mažu svoriu ir mažai pakartojimų su dideliu svoriu. Abi treniravimosi būdai yra teisingi. Kuri treniravimosi metodika yra tinkamesnė – priklauso nuo žmogaus siekiamų tikslų bei fizinės būklės. Net ir žinant savo tikslą, nereiškia, kad Jums tiks ta metodika, kurią taiko daugelis. Kas žmogui tinkamiausia ir teigiamai veikia kūno formas – geriausia yra atrasti bandymo būdu. Dažniausiai, geriausi rezultatai yra pasiekiami tuomet, kai išbandomos šios abi ir dar daugiau metodikų.

8. Kaip reikėtų treniruotis, kad pas moterį matytųsi pilvo preso raumenys ir būtų „riestas“ užpakaliukas?
Norint „išryškinti“ pilvo presą, daugiau dėmesio reikėtų skirti savo mitybai, o ne pilvo preso raumenų lavinimui. Dažniausiai, pilvo presui pakanka vos vieno-dviejų pratimų į savaitę (o kartais ir dar rečiau). „Riestam” užpakaliukui reikėtų akcentuoti mitybos svarbą (pakankamą angliavandenių kiekį jam augti) bei specialius pratimus sėdmenims su dideliu svoriu. Dėl sėdmenų formos labai daug kas priklauso ir nuo individualios moters raumenų ir kaulų sandaros.

9. Kokioms raumenų grupėms moterys turėtų skirti didžiausią dėmesį?
Dažniausiai, iš to didžiulio moterų noro turėti ryškų pilvo presą ir gražius sėdmenis – visos kitos raumenų grupės yra pamirštamos. Reikėtų nepamiršti akcentuoti rankas ir pečius. Siekiant turėti gražų ir proporcingą kūną, reikėtų lavinti visas raumenų grupes be išimties.

10. Ką patartumėte daryti merginai, norinčiai turėti dailias kūno linijas?
Visų pirma, patarčiau nelyginti savęs su niekuo kitu, nes palyginimai, dažniausiai, suteikia nepasitenkinimą, nepasitikėjimą savimi. Rekomenduoju būti savo pačios motyvacija ir stengtis būti geresnei nei buvai vakar. Užsibrėžti nedidelius ir realius tikslus, tokiu būdu kryptingai, pamažu jų siekti. Mylėti save ir savimi rūpintis. Aktyvus gyvenimo būdas bei subalansuota mityba, nebejotinai, yra vienas iš elementariausių ir kasdieninių meilės sau išraiškų, be išimties, duodančių teigiamą atsaką mūsų kūno linijoms.
 

 ANTROPOMETRINIAI DUOMENYS

Mano ūgis – 164 cm, svoris šiuo metu – 60 kg. Kūno apimtis su treneriu matuojame tik pasiruošimo varžyboms pirmąsias 5–6 savaites, kad matyti, ar jos keičiasi teigiama linkme. Vėliau to nebedarome, o tiesiog, žiūrime bendrą kūno vaizdą. Tikslių apimčių įvardinti negaliu. Žinau tik tiek, kad liemens apimtis prieš varžybas būna 57–59 cm.

 

 

 

Vaikystėje ir paauglystėje buvau aktyvi ir drąsi, fiziškai stipri. Iki penktos klasės, pamenu, buvau greičiausia klasėse tarp berniukų ir tarp mergaičių. Tarp mergaičių daugiausiai padarydavau atsilenkimų. Nemėgau ir nemėgstu švaistyti laiko, nuolat norėjau tobulėti, mokytis ir atrasti kažką naujo, todėl išbandžiau begalę veiklų: dainavimą, šokius, grojimą gitara, drabužių dizainą, piešimą, sportą. Pastarasis „užkabino“ labiausiai, todėl čia daugiausiai save ir realizavau.

            Nuo mažens buvau aktyvus vaikas. Būdama antroje klasėje šokau tautinius šokius, trečioje ir ketvirtoje –pramoginius šokius, vėliau lankiau Hip hop, Street dance šokius. Žodžiu, daug šokau. Būdama 15-kos metų pirmą kartą nuėjau į treniruoklių salę. Vėliau porą metų aktyviai lankiau aerobikos ir kitas grupines treniruotes. Kai man buvo 18-a atsidūriau tinkamu metu tinkamoje treniruoklių salėje, kur treneriai man ir pasiūlė pasiruošti pirmosioms fitneso varžyboms.

            Viskas prasidėjo nuo to, kai vienos sporto salės Vilniuje, kurioje tuo metu sportavau su geriausia drauge, trenerė pasiūlė man pasiruošti kūno fitneso varžyboms. Tuo metu dar mažai turėjau supratimo apie šią sporto šaką bei kategorijų skirtumus ir jų reikalavimus, todėl sutikau su trenerės pasiūlymu išbandyti save merginų fitneso kategorijoje. Pirmasis mano blynas, kaip ir priklauso, buvo labai prisvilęs. Po šio sezono įsitikinau, kad merginų bikinio fitneso kategorija man yra priimtinesnė.  Kaip bebūtų keista, tačiau tokia nesėkminga pradžia manęs visai nesužlugdė, o priešingai – motyvavo kitąmet „užlipti“ į sceną geresnės sportinės formos. Pakeitusi sporto klubą, trenerį, kategoriją, po metų save išbandžiau moterų bikinio fitneso rungtyje. Startas buvo vykęs, todėl ir pasilikau.

            Pirmose varžybose debiutavau 2014 m., tada svėriau 48 kg, būdama 163 cm ūgio.

            2015 m. nusprendžiau sudalyvauti bikinio fitneso varžybose.

            Debiutuodama Lietuvos moterų bikinio fitneso čempionate tarp 19 dalyvių patekau į finalą ir iškovojau 6 vietą.

 

            Šiuo metu baiginėju bakalauro studijas Vilniaus Gedimino technikos universitete, dirbu asmenine trenere, plėtoju savo laisvalaikio drabužių liniją „INZO clothes“, bendradarbiauju su įvairiomis įmonėmis bei užsiimu jų reklamavimu socialinėje erdvėje, kas be ko, sportuoju ir likusį laiką leidžiu su draugu.

 

            Socialinių tinklų marketingas, tai darbas ar hobis?

Tai ne darbas, tai daugiau hobis, papildoma veikla, iš kurios pavyksta gauti ir šiokį tokį pelną. Man patinka daryti gražias, estetiškas nuotraukas, informuoti žmones apie vienokias ar kitokias naujoves rinkoje ir pateikti savo nuomonę apie tai.

 

            Pasakokite plačiau apie „INZO clothes“.

            Drabužių linijos „INZO clothes“ tikslas – suderinti eleganciją su patogumu, laisvalaikį su kasdienybe, sportinius  batelius su suknele ir pateikti kokybišką aprangą, su kuria puikiai atrodytumėte bei gerai jaustumėtes oficialioje bei neformalioje aplinkoje. Drabužiai yra skirti darbui ir laisvalaikiui, gyvenimui ir svajonėms, grožiui ir patogumui. Šiuo ženklu siekiu, kad moteris patogiai jaustųsi vilkinti šią aprangą, todėl sportinio stiliaus džemperis, kelnės, sijonas ar suknelė gali tapti neatskiriama stiliaus dalimi tiek biure, tiek namuose. Mūsų drabužiuose susipina sportas, stilius, judesys.

 

            Ar jau galima įsigyti Jūsų kurtus drabužius?

            Taip, įsigyti galima „INZO clothes“ paskyroje facebooke ir „TIARA boutique“ esančiame Vilniaus centre.

 

            Kokią VGTU specialybę esate pasirinkusi?

            Esu 4 kurso studentė, specialybė – pramogų industrijos.

 

            Kur planuojate dirbti baigusi studijas?

            Kol kas diplomą pasidėsiu į stalčių, galbūt jo prireiks ateityje. O artimiausi planai – likti dirbti treniruoklių salėje.

 

            Asmeninio trenerio profesija. Tai jums naujas iššūkis?

            Ne tai, kad iššūkis, tiesiog, kai pradėjau dalyvauti varžybose, pasipylė iš aplinkinių klausimai ir prašymai sudaryti sporto programas, padėti treniruoklių salėje. Ilgą laiką atsisakydavau padėti, nes jaučiausi nepatyrusi, neturinti tam pakankamai kompetencijos, tačiau buvo didelis poreikis iš mane supančių žmonių. Pradėjau lankyti kursus, skirtus trenerio licencijai įgyti. Daug gilinausi į treniruočių principus, mokiausi žmogaus anatomijos, fiziologijos ir kt. disciplinų. Aišku, įgyta trenerio licencija negarantavo didelio žinių bagažo ir man jų vis tiek tikrai nebuvo gana, todėl nuolat lankau įvairius seminarus ir mokymus skirtus treneriams. Konsultuojuosi su kitais specialistais, ruošiuosi varžyboms, kad pati galėčiau kompetentingai komentuoti apie vieną ar kitą treniravimosi metodą savo klientams. Ir šioje profesijoje, iš tiesų, man sekasi kur kas geriau ir yra man daug artimiau nei mano studijuojamas dalykas.

 

Aeromix fitneso mokymo centre. O vėliau daug papildomų seminarų lankiau pas įvairius dėstytojus tame pačiame Aeromix centre, taip pat dalyvauju ir Sąjungos organizuojamuose trenerių mokymuose-seminaruose.

 

            Jau beveik pora metų dirbu asmenine trenere. Šiuo metu dirbu ir treniruoju sporto klube Gym Plius.

 

            Ar pamenate kas buvo jūsų pirmas klientas?

            Taip, atsimenu savo pirmąją kliente. Buvo apkūni, atėjo „numesti“ svorio.

 

            Kaip pavyksta suderinti tiek daug veiklų: studijas, trenerio darbą, drabužių dizainą, sportą?

            Esu „visiška laiko vergė“. Praktiškai nemoku atsipalaiduoti ir nekenčiu laiko švaistymo. Mano manymu, laikas skirtas tam, kad jį planuoti. O tas populiarus posakis: „kuo daugiau darai – tuo daugiau ir padarai“ – ne iš piršto laužtas.

 

            Ar nekyla pagundų išvykti iš Lietuvos?

            Kyla. Nesakau, kad man Lietuvoje yra blogai. Netgi atvirkščiai. Man čia – labai gerai. Esu įgavusi klientų pasitikėjimą, tad darbo ir finansų atžvilgiu nesiskundžiu. Dažniausiai dėl to būna nepatenkinti lietuviai. Turiu daug veiklos ir idėjų. Lietuvoje visi mano artimieji, tačiau labai nekenčiu monotonijos. Jau seniai noriu pakeisti aplinką ilgesniam laikui. Draugo tėtis gyvena Amerikoje. Jis pats savo ateities Lietuvoje nemato. Nesakau, kad išvyksime, bet apie tai dažnai pagalvojame.

 

            Koks jūsų mėgstamiausias sportininkas(-ė)?

            Jau daug metų nesikeičia, tai sportininkė ir modelis iš Venesuelos – Michelle Lewin.

 

            Geriausia – Kristina Narbutaitytė. Su ja dirbame tame pačiame sporto klube. Nuolat ją stebiu ir žaviuosi.

            Aš džiaugiuosi sveikatingumo populiarinimu ir skatinimu susirūpinti savo gyvenimo būdu, sveikata, kūnu, mityba. Tai tikrai graži iniciatyva. Anksčiau šis sportas buvo tarsi siekiamybė – gyvenimo būdas. Turėjai labai daug dėti pastangų, kad nebūtų gėda „užlipti“ į varžybų sceną, tačiau dabar dalyvauti gali ko ne kiekvienas. Žinau ne vieną pavyzdį, kaip net nesportuojančios merginos pradeda sportuoti tik tam, kad sudalyvautų varžybose, o po jų vėl meta visus sportus. Viskas – tik dėl noro pasirodyti. Kai tai tampa banalu, įprasta ir visi per tris mėnesius patampa profesionaliais sportininkais – darosi šiek tiek pikta ir juokinga. Galbūt šiai rungčiai reikėtų organizuotu atskiras varžybas, nes nemanau, kad tai galima būtų prilyginti fitnesui.

 

            Kol kas – nėra. Vienu metu, tiesa, buvo toks gyvenimo periodas, kuomet pavargau nuo jėgos treniruočių, štangos kilnojimo ir norėjosi aktyvesnės veiklos. Tuomet pradėjau vaikščioti į bokso treniruotes tam, kad vėl pasiilgčiau šio sporto ir grįžčiau su didesne jėga. Žinokite, padėjo!

 

            Žmogus planuoja, o Dievas – juokiasi. Gali daug ką planuoti, tačiau, kas yra susiję su sportu, neretai koją planams gali pakišti traumos ar kitos nenumatytos aplinkybės. Būtent todėl paskutinėms savo varžyboms ruošiausi tris sezonus. Nesu numačiusi laiko termino, kiek dar dalyvausiu varžybose. Šiuo metu varžybos nėra mano prioritetų viršuje, tačiau tai nereiškia, kad jų ten iš vis nėra.

           

 

            Palaiko visi, kurie su manimi negyvena ir neišgyvena kartu visų emocijų, kurios retai kada, būna teigiamos. Mama mane labai palaiko, tačiau draugas, su kuriuo kartu gyvename, nėra labai patenkintas mano griežta dienotvarke. Netgi priešingai – jis kur kas laimingesnis tada, kai aš esu sukalbamesnė ir skleidžiu daugiau gerų emocijų ne varžybų periodu. Mano pasiruošimas varžyboms jam būna ne ką lengvesnis nei man pačiai. Ne fiziškai, bet emociškai.

 

            Sunku pasakyti. Nesėkmių gyvenime turėjau tikrai daug, tačiau į visas jas visada žiūrėjau kaip į vertingas pamokas. Labai gaila, tačiau vis dar neišmokau mokytis iš svetimų klaidų ir pasimokau tik iš savų.

            Talismano neturiu.

 

            Nuoširdumą.

 

            Mano didžiausiai hobiai – mada ir sportas. Taip pat patinka knygos. Mėgstu skaityti, daugiausia motyvacines, psichologines knygas. Domėtis mados naujienomis bei pati kurti.

 

            Tik beširdis nemėgsta švenčių.

            Neįvardinčiau to kaip patiekalu, tačiau labai mėgstu grūdėtą varškę ir lazdynų riešutus meduje. Neapkenčiu silkės.

 

            Aš tikrai visą laiką nesilaikau griežtos dietos. Tai galima pamatyti kaip keičiasi mano kūnas, „svyruoja“ svoris. Kartais, pripažinsiu, kiek per dideli pokyčiai. Esu kaip ir daugelis merginų, mėgstu smaguriauti, o ypač mėgstu saldumynus. Išmokau šį poreikį patenkinti įvairiomis sveikesnėmis alternatyvomis. Ne varžybų metu leidžiu sau bent kartą į savaitę suvalgyti tai, ko iš tiesų noriu. Kartais ir man nepavyksta susivaldyti, ir tie smaguriavimai nutinka dažniau nei kartą savaitėje.

            Mano treneris – Dainius Barzinskas. Visų pirma, tai yra mano draugas, patarėjas ir tik tada treneris. Labai gerbiu šį žmogų ir vertinu kiekvieną jo duotą pamoką man. Tai gyva sporto, mitybos, sveikatingumo enciklopedija, todėl kiekvieno susitikimo metu stengiuosi tik spėti „suvirškinti“ bei įsisavinti visą jo suteikiamą informaciją, patarimus ir gyvenimiškas pamokas. Galbūt todėl, kad abu, pagal zodiako ženklą, esame skorpionai ir tikime ženklų suderinamumu. Mes labai gerai suprantame vienas kitą. Dainius – tiesiog puikus žmogus ir treneris kiekvienam savo atletui.

 

            Tarpvaržybiniu sezono metu neturiu konkretaus treniruočių plano. Sportuoju, ilsiuosi ir treniruoju raumenų grupes pagal savijautą, laiko galimybes. Labai dažnai keičiu pratimus.

            Akivaizdžiausias – kūno pokytis, neabejotinai, svorio ir kūno  apimčių svyravimai.

            Sunkiausia, turbūt, ne laikytis griežtos mitybos, tačiau visiškai neturint energijos resursų sportuoti. Taip pat, stengtis nenervuoti ir negadinti nuotaikos aplinkiniams, apsimestinai šypsotis. Tuo laiku savijauta būna tokia apgailėtina, kad mažiausiai, ko norisi, tai vaidinti, kad puikiai jautiesi.

 

            Galbūt daugiau rodytis, daugiau afišuotis viešumoje. Daugelis mūsų sporto šakos čempionų yra žinomi tik mūsų rate, nes laimėje taurę ar medalį, jie pasikabina jį ant sienos ir tyliai pradeda ruoštis kitoms varžyboms. Nenoriu girtis ir to nedarau, tačiau mano pavyzdys yra akivaizdus. Aš pati, neturėdama labai aukštų pasiekimų varžybų scenoje, Lietuvoje šioje sporto šakoje, esu viena žinomiausių sportininkių, nes esu aktyvi socialinėje erdvėje. Siekiant populiarinti šią sporto šaką tuo užsiimti turėtų ir aukštus pasiekimus turintys sportininkai, savo pavyzdžiu įkvėpdami kitus. Juokinga, tačiau būtent dėl to dalis sportininkų manęs nemėgta. Dažnai sako: „kas ji tokia, ką ji pasiekus, kad apie ją rašo?“. Socialiniai tinklai šiai dienai turi labai didelę įtaką populiarumui didinti ir tuo reikia naudotis.

            Šiuo metu vartoju firmos „Royal Nutrition“ maisto papildus.

 

            Manau, kad vytų kultūrizme dopingo kontrolės vykdyti nereikėtų, nes tai mažintų dalyvių skaičių. Kitoms „lengvesnėms“ kategorijoms kaip moterų bikinio fitnesui, vyrų figūrai ir kt. rungtims, prasminga būtų vykdyti dopingo kontrolę.

 

            Būk savo paties didžiausia motyvacija.

 

            Artimiausi planai – baigti studijas, įgyti universitetinį bakalauro laipsnį.

 

            Šiuo metu galvoju apie 2017 m. rudens sezono metu numatomas varžybas, tačiau tai dar su labai dideliu klaustuku.

 

            Gražiausiai žmogus atrodo tada, kai priima save tokį, koks yra ir jaučiasi patogiai dėl to, kaip atrodo. Pirmiausia, palinkėčiau pamilti save ir savo kūną, nes savęs mylėjimas suteikia didžiausiems gyvenimo pokyčiams. Nelyginkite savęs su kitais, turėkite stimulą, judėkite į priekį ir nereikalaukite iš savęs per daug, nes ir taip, kiekvienas mūsų esame savaip gražus, reikšmingas ir išskirtinis. Tiesa, daugiau šypsokitės, nes tai labai patobulina jūsų kūną.